Tai yra daikčiukas, kuris savo egzistavimu parodo, koks netikėlis yra tas žmogus, kuris jį naudoja. Manau, tai pakankamai svari priežastis tiesiu taikymų tokį mandrą išradimą priskirti prie visiško blogio. Matau, nelabai supratote, tada aiškinu iš naujo. Laikina tatuiruotė – priminimas – tai yra 7 linijos, ant kurių reikia rašyti visokias nesąmones, kurių reikia nepamiršti atlikti. Tarytum homo sapiens sapiens nesugebėtų ant savo rankos pakeverzoti keleto žodžių be linijų. Kandagi tai yra laikina tatuiruotė, tai ji taip paprastai nenusiplauna, tai gal ir yra visa šio išradimo esmė? Ilgai išliekančios linojos primins, kad visada kažką reikia atlikti? Ir susipažinę su nauju žmogumi, pamatę ant jo delno tokių linijų likučius, suprasime, kad jis vienas iš TŲ…

Nuoroda į šaltinį

Išgirdus tokį pavadinimą – lipdukai akys, iš karto imu galvoti apie lipdukus akims. Na, tokius, kurių tikslas priklijuoti akis, kad jos išsilaikytų atmerktos. Kad ir kokiam studenčiokui, po naktinių linksmybių bandančiam išsėdėti paskaitoje ir neatkreipti į save dėmesio. Bet vėl, viskas yra visai ne taip. Čia mes turime kalbėti apie lipdukus, kurie atrodo kaip akys. Ir jie skirti ne kokiam prokrišnaistiniam karnavalui vaidinti triakį dievą. Lipdukai skirti sudaryti iliuzijai, kad esi atsimerkęs. Įtariu, maloniai nustebote, nes iki šiol darbe priešais kompiuterį sėdėdavote su nupieštomis ant vokų akimis.

Nuoroda į šaltinį

Žaislai yra gyvi. Jūs tikrai girdėjote mane taip sakant. Aš leidžiu sau kartotis tik dėl dar vieno gyvo USB žaislo. Mano radare pasirodė USB palėda, kuri visada pasirengusi tupėti ant monitoriaus ir supratingai kraipyti galvą, sukinėti akis. Pelėdžiukė gali sėdėti ant savo kelmo ant stalo arba tupėti tiesiai ant monitoriaus viršaus. Ir nereikia jai nei kokio lesalo, nei pelių, nes matiniasi ji iš kompiuterio USB jungties.

Nuoroda į šaltinį

Ar teko girdėti apie kalbančius daiktus? O gal teko girdėti, kaip patys daiktai kalba? Teko? Tai teko ar neteko? Mano galva, kalbantys daiktai yra tokie daiktai, kurie savo egzistavimu pasako svarbius dalykus apie jų savininką. Visgi daug priklauso nuo to, kaip kalbama. Pavyzdžiui, ar labai norisi klausyti spygaujančio, klykiančio, rėkiančio žmogaus? Nesinori visai, mieliau ausiai girdėti ramius žodžius. Lygiai analogiškai ne itin įdomu klausyti, kaip drabužiai rėkauja apie juos sukūrusius dizainerius, apie kuriuos ir taip mes visi viską žinome. Įdomiau pažvelgti į daug sakančią rankinę ir kapstyti pakaušį galvojant, kaip visą tai suprasti. Tai štai, žiūrėkite, rankinė – supančiotas žmogus, ir kuprinės iš odą imituojančios medžiagos. Beje, apie pastarąsias, abejoju ar autobuso grūstyje kas nors norėtų stovėti arti tokios.

Nuoroda į šaltinį [1] [2]

Stebėdami šios dienos idėjas mes tarytum žvelgiame į ateitį. Kartais nuo tokių stebėjimų man šiurpsta oda ir norisi be perstojo kartoti: „geras!” Visi nežiniukai kaip mat taptų žiniukais, jei jų kišenėje gulėtų (arba garbingai sėdėtų) informacijos paieškos korta. Toks informacijos mechanizmas vienija keletą technologijų, tai: jutiklinis ekranas, vaizdo kamera, skeneris, WiFi, google žemėlapis, internetinė paieška – viskas vienoje skaidrioje kortelėje. Per šią kortą pažiūri į pastatą ir ji jau ieško google paieškoje šio atvaizdo, po to rodo tau rezultatus. Reikia detalesnės informacijos? Pirštu palieti jutikliniame ekrane paveiksliuką ir štai – gauni informaciją. Tokiu būdu greitai gali sužinoti automobilio markę, vabzdžio ar augalo pavadinimą, žodžio reikšmę…

Nuoroda į šaltinį

Kam reikalingas pieštukas? Piešti? Trinti? Griaužti? Krapštyti pakaušį? Susukti plaukų kuodą? Šildyti kaklą? Taip, pieštukas gali ir šildyti kaklą, ir suteikti aprangai papildomo žavesio. Taip, taip, aš apie tą papildomą žavesį. Nejaugi tikėjotės, kad rašysiu apie dalyką, kuris apsiriboja vienitele, kad ir labai kilnia funkcija – kaklo šildymu. Šalikas – pieštukas meiliai apsivynioja kaklą, taigi šildo ir gaudo susižavėjimo ir pavydo kupinus praeivių žvilgsnius.

Nuoroda į šaltinį

Seniai, oj kaip labai seniai nemačiau dalyko, tokio siaubingo kaip kaulais grojančios ausinės. Ne, jos žmogui nekenkia (lyg ir) ir taip, jos iš tiesų groja. Net ir šių ausinių tikslas pakankamai kilnus – klausyti muzikos ir tuo pačiu gerai girdėti, kas dedasi aplinkui. Visas baisumas prasideda pradėjus aiškintis veikimo principą. Prašau jautrių personų dabar pat nustoti skaityti.

Bailieji išsilakstė, tęsiam. Ausinė prisisega prie ausies ir sukelia vibracijas, kurios per odą pasiekia ausies kremzles. Toliau tos vibracijos dardena kaukolę, kartu ir vidinę ausį, kurioje ir girdime muziką. Tuo tarpu, ausies ertmė juk lieka neužkimšta ir galima girdėti viską, kas dedasi aplinkui. Galimi trys vibravimo lygiai: žemas, vidutinis ir tektoninis, kitaip tariant, žmogaus – varpo. Kaulais grojančios ausinės kainuoja visai nemenkai 99,99 $.

Nuoroda į šaltinį

Kiekvienas pasirenka pagal savo pomėgius ir skonį. Vieni puošiasi drambliais, kiti vėžliais, tretiems žaviausiai atrodo kaukolės. O paskutinieji geriausiai jaučiasi aptūpti musių. Žiedas – musė ir skirtas tiems, kurie negali atsigrožėti tobulu šio vabzdžio kūno sudėjimu, skaidriais sparneliais, pūkinėm kojom ir mielom akim. Kitavertus, tokiu aksesuaru pauošdamasis kiekvienas rizikuoja savo rankomis, kurios greičiausiai bus priplotos susuktu laikraščiu.

Nuoroda į šaltinį

Aš seniai žinojau, kad mano namo kieme kažkas ne taip. Kažkas keisto ten tikrai vyksta. Ir tas keistumas yra ne dėl to, kad iš ten kartas nuo karto dingsta sodo įrankiai. Keistumas yra ir ne dėl to, kad rudens vakarais mane įžeidinėja krūmuose tupintys svirpliai. Keista yra tik dėl to, kad ten nesigirdi muzikos. Bet dabar supratau, kad kieme galėčiau daugiau niekada nesijausti keistai, jei ten būtų lauko kolonėlės – akmuo. Rimtai, žiauriai patogu, pasistatai kelis tokius akmenis, kurie nebijo nei vandens nei vėjo, ir jie sau ramiausiai veikdami be laidų groja. Bet vis tiek vakarais svirpliams palikčiau kokių garsų, bylojančių apie Džeko Skerdiko artinimąsi. ]:-)

Nuoroda į šaltinį

Ar jums kartais ima vaidentis, kad nebesugalvojate, kaip galėtų atrodyti jūsų ateitis? Juk rimtai, anksčiau buvusios pranašystės išsipildė – mes galime šnekėtis vieni su kitais būdami visai skirtingose vietose nepririšti jokiais laidais. Mūsų siunčiamus laiškus draugai gali skaityti po kelių akimirkų. Vieni su kitais suipažįstame sėdėdami savo kambaryje prie tokios labai gražios, fantastiškai nepakartojamos dėžės – kompiuterio.

Neliūdėkite, ateityje irgi yra dalykų, kurie gali dar atsirasti, kaip antai, kompiuteris puodelyje. Tokia idėja vienija daugybę daiktų: rytinę kavą, laikraštį, pašto dėžutę, eismo naujienas, orų prognozes. Jei pasakyčiau, kad visa tai yra puodelyje, jūs pagalvotumėte, kad reklamuoju kažkokį haliucinogeninį gėrimą. Bet aš sakysiu kitaip, visa tai, ką reikia žinoti, jūs galėtumėte perskaityti ant savo kavos puodelio sienelių. Ne, tai ne kavos tirščių prielipos, čia kiekviena ikona, puošianti puodelį, yra interaktyvi ir laisvai redaguojama. Taigi pasirink, ką nori sužinoti spoksodamas į savo kavos puodelį.

Nuoroda į šaltinį