Knygos yra žinios, o žinios yra šviesa. Tą reikia suprasti perkeltine prasme, nes pažvelgus į knygų lentyną, matomas tik tamsus kampas su spalvotomis knygų nugarėlėmis. Į šią situaciją dizaineriai pažvelgė tiesiogine prasme ir sukūrė knygą – lentynos apšvietimą. Toks apšvietimas atrodo kaip knyga (24 x 17 x 8 cm), kuri vadinasi „Nušvitimas“, ji turi energiją taupančią lemputę. Ir netgi tai dar ne viskas, 10% šios knygos kainos keliauja edukacinei labdarai.
Pita – tai kviečių paplotėlis, keptas su mielėmis. Tokie paplotėliai dažnai mėgstami vidurio rytų gyventojų. Kas esate ragavę rytietiškos virtuvės patiekalų, tokį dalyką turėtumėte žinoti. Tai va kaip. Kadangi dažnai stengiuosi patenkinti savo daiktų, panašių į maisto produktus, fetišą, turiu jums papasakoti ir apie pita piniginę. Gal jums tokia pita piniginė ir niekuo neįpatinga, bet tik pažvelkite atidžiau ir pasitelkite fantaziją…na, dar ir humoro jausmą sužadinkite. Taigi atėjus metui susimokėti už kvailo vairavimo nusižengimus, jūs iš kišenės išsitraukiate pitą, paplotėlį, blyną kažkokį ir iš jo traukiate šimtines.
Žinote ką? Turbūt nustebsite, bet ne visi žmonės mėgsta vabzdžius. Ne visiems patinka tas monotoniškas zyzimas. Ne visiems patinka musių kiaušinėliai ant sumuštinio. Ne visiems patinka savo ausų ir nosies ertmes naudoti kaip vabzdžių atrakcionų parką. Tai va, tokių aplinkybių pasekoje atsirado ir vabzdžių gaudyklė – plastikinė saulašarė, kuri savo aukos nesuvalgo kaip gyvas šio daikto prototipas ( na tikras, vabzdžius ėdantis augalas). Jeigu nori, gali palikti jauko tokiuose spąstuose ir laukti. Plastikinė saulašarė turi judesio daviklį, kuriuo pastebi prisiartinantį vabzdį, kurį ir sugauna. Tada, lyg kokiam fabrike, vabzdys nukeliauja į rezervuarą. Gyvas. O jūs sau ramiausiai galite ilsėtis, o reikalui esant, paleisti sugaudytus vabzdžius savo mylimam broliui, kuris neleidžia žiūrėti teliko.
Yra dalykai, kuriuos kurti ir perkurti atnaujinti ir pernaujinti dizaineriams neatsibos niekada, t.y. apšvietimas ir laikrodžiai. Šiuo atveju mūsų dėmesio centre žadintuvas, begarsis žadintuvas. Kuris tam tikra prasme yra miegojimo aksesuaras, nes miegoti reikia su žiedu (tai juk puošybos elementas). Tuo tarpu, žadinama vibravimu, o ne kažkokiu išprotėjusiu skambėjimu (dar dabar šokčioju nuo to, kaip siaubingai triukšmingai mane prižadino žadintuvas ryte). Tai va nusistatai žadintuvą, užsidedi žiedą, atėjus žadinimo metui, žiedas vibruoja, jį išjungti galima vėl atgal padėjus ant laikrodžio. Net nebandysiu ieškoti tokio išradimo trūkumų, nes kuo daugiau burnosiu, tuo baisiau rytais mane žadins manasis (čia reik suprasti, kalbu apie žadintuvų, kaip velnio išradimų sąmokslą). Sumąsčiau ir neįprastą privalumą. Pavyzdžiui, vyras grįžta vėlai namo ir nori žadinti žmoną ir pasakoti, kaip ten jam sekėsi ir pan., bet pamato ant žmonos rankos žadintuvo žiedą, ir supranta, kad jai reikės rytoj anksti keltis. Taigi vyras, kaip supratingas žmogus, tyliai nusliūkina su savo reikalais. Tik nepulkite ieškoti pirkti tokio daikčiuko, nes tai kolkas tik idėjos lygyje.
Didieji ir mažieji mokslininkai, manau, pradėtų spiegti lyg mažos mergaitės, jei išgirstų tokį pasakymą, kaip tyla. Na, jie sakytų, kad tokio dalyko kaip tyla nėra, kad viskas turi savo garsą kad ir koks ten jis būtų. Kiekvienoje tyloje yra garsai, tik mes, paprasti žemės žmonės, jų negirdime. Tai taip ir gyvenome mes, nuėję pas gydytoją prašydavome stetoskopu pasiklausyti, kaip dainuoja mūsų širdis.
Prietaisiukas Otto ir yra tylos klausymo prietaisas. Priklijuoji jį prie stiklinės ir klausai, kokius garsus ji skleidžia. Po to priklijuoji prie akvariumo, po to priklijuoji prie kaimyno durų, o tada priklijuoji sau prie galvos ir bandai išgirsti, ką sako tavo sąžinės balsas.
Jei kas yra turėjęs tokią priklausomybę, kuria pavadinčiau priklausomybe nuo nuolat kintančio kompiuterio pelės dizaino. Na, normalia žmonių kalba norėjau pasakyti, kad jei kam nors labai aktualu jų pelės dizainas, kuris šiaip ar taip dažnai pabosta, tai tokie žmonės turėtų įsiklausyti kaip aš tariu – minkoma kompiuterio pelė.
Kaip viskas veikia. Kompiuterio pelė pagaminta iš minkomo molio ir apvilkta neilono ir poliuretano medžiaga. Viskas tik tam, kad vartotojas nevaržomas iš pelės galėtų pasigaminti katę. Įdomu, kokios formos ši pelė taptų, jeigu vartotojui tektų išgyventi kompiuterinio žaidimo nulūžimą paskutiniame lygyje.
