Paprasta arbatos ruošimo procedūra yra nesudėtinga. Imi puodelį, įdedi į jį arbatos, cukraus, užpili verdančiu vandeniu. Tada šaukšteliu suki apskritimus puodelio viduryje, kad išmaišytum tirpstantį cukrų. Po to šaukštelį palieki puodelyje ir rizikuoji išsidurti akį? Ar šaukštelį nulaižai ir padedi ant stalo? Bet juk cukrų galėtų išmaišyti arbatą maišantis burbulas. Toks keramikinis maišymo burbulas „įmontuotas“ puodelio apačioje esančiame praplatėjime, jis ten laisvai sukasi, ir pavertus, niekur iš ten neiškrenta (niekur, tai reiškia geriančiajam į burną). Neblogai dizaineriai sumąstė. Tuo tarpu, pasvarsčius, ką pasakytų fizikai, neatrodo taip gerai. Pagalvokite, kaip reikėtų sukti tą puodelį, kad jame ritinėtųsi burbulas ir svarbiausia, neišpilti karšto gėrimo sau ant rankų.
Ryte geriant ką nors tokiu puodeliu kelnėms būtų šakės. Juk ryte visi apsnūdę, o čia dar ir maišymo techniką reikia turėt. Kad bent pusę puodelio turinio pasiektų tavo skrandį