Ar teko girdėti apie kalbančius daiktus? O gal teko girdėti, kaip patys daiktai kalba? Teko? Tai teko ar neteko? Mano galva, kalbantys daiktai yra tokie daiktai, kurie savo egzistavimu pasako svarbius dalykus apie jų savininką. Visgi daug priklauso nuo to, kaip kalbama. Pavyzdžiui, ar labai norisi klausyti spygaujančio, klykiančio, rėkiančio žmogaus? Nesinori visai, mieliau ausiai girdėti ramius žodžius. Lygiai analogiškai ne itin įdomu klausyti, kaip drabužiai rėkauja apie juos sukūrusius dizainerius, apie kuriuos ir taip mes visi viską žinome. Įdomiau pažvelgti į daug sakančią rankinę ir kapstyti pakaušį galvojant, kaip visą tai suprasti. Tai štai, žiūrėkite, rankinė – supančiotas žmogus, ir kuprinės iš odą imituojančios medžiagos. Beje, apie pastarąsias, abejoju ar autobuso grūstyje kas nors norėtų stovėti arti tokios.
