Dar neteko sutikti žmogaus priklausomo nuo dušo. Turiu omenyje ne šiaip higienos įpročius, bet tikrą priklausomybę nuo dušo. Taip ir įsivaizduoju, rankas plaunasi po dušu, vandenį į arbatinį pilą per dušą, jo pavardė Dušas. Vaikai tokį vadina ponu dušu. Tiek kartų kartojau tą žodį, kad jis neteko savo pradinės prasmės, taigi, galiu ramia galva pristatyti dušo diržą. Dušo diržas nėra dušas vietoj diržo, čia greičiau diržas, kuris gali tarnauti kaip dušas. Tarp žmonių vaikštai sau padoriai su diržu, o bet kokiame vonios kambaryje turi nuosavą dušą.
