Jeigu jūsų šuniukas nemoka/nenori ieškoti raktų, jūs galite turėti tikrą raktų ieškojimo specialistą. Šis elektroninis raktų ieškiklis iš esmės yra toks pats kaip visi ieškikliai, veikiantys pagal tokį principą: pametate raktus -> pašvilpiate -> ieškiklis pašvilpia jums atgal -> einate link garso ir randate raktus, elementaru, pone Vatsonai. Tuo tarpu, šis raktų ieškiklis loja. Dar kartą pažvelkite į nuotrauką. Taip, tai yra raktų ieškiklis – šuniukas. Pamirškite visas formules, pagal kurias mokėjote nustatyti ar žaislas yra šuniukas ar ne. Šis raktų pakabukas yra šuniukas ir taškas. Ir be to jis loja, kai jūs švilpaujate pametę raktus.

Nuoroda į šaltinį

Kalbas apie šį pritrenkiantį dalyką turiu pradėti nuo prisipažinimo. Prispažinsiu, internetiniuose naujienų puslapiuose jau seniau teko matyti kalbant apie šį išradimą, tik vis neskaitydavau, kas tai per naujiena, nes iš nuotraukos sprendžiau, kad pasakojama apie vienuolę bobutę. Dar kartą pažiūrėkite į nuotrauką ir suprasite apie ką aš. Bet ignoravimo metas baigėsi ir įsidrąsinau užmesti akį į tai, ką ten jie pasakoja apie vienuolę.

Taigi tai nėra vienuolės kepuraitė-apykaklė-uniforma, tai yra šikšnosparnio ausinės klausai gerinti. Kitaip tarinant, dideli lokatoriai efektyviau nei ausys gaudantys ir koncentruojantys garso bangas. Taigi, jokių prietaisų, jokių operacijų, užsidedi plastikinius kaušelius ir geriau girdi. Na, o kaip tai įtakoja jūsų išvaizdą, paliksiu spręsti patiems.

Nuoroda į šaltinį

Tai vis dar dietinatės? Stengiatės nevalgyti? Stengiatės mažiau valgyti? Bet nepavyksta? Nes vien jau kavinių iškabos ir logotipai ant pakuočių priverčia kauptis seiles? Tai žinokite, kad ne jūs kalti, jog nepavyksta pažaboti savo apetito, čia kaltos maisto gaminimo bendrovės. Jokia čia paslaptis, kad šilti gelsvi atspalviai skatina mus valgyti (ar apsiryti). Bet išeitis yra! Išeitis – tai mėlyna spalva, kuri veikia mus pasąmoningai taip, kad mes nenorime valgyti, ar bent jau norime mažiau. Taigi valgymo atributai turėtų būti ne tik peilis ir šakutė, bet ir mėlyni akiniai dietai. Užsidedi melsvus akinius ir viskas, neapgausi smegenų ir neperkimši skrandžio per dideliu maisto kiekiu.

Ir apskritai, tokie akiniai turėtų būti pagrindinė Kalėdinė dovana, taip pat Velykų proga pravartus daiktas. Na per visas tokias apsirijimo šventes, mėlyni akiniai būtų tikras išsigelbėjimas.

Nuoroda į šaltinį

Maži leliukai neturi dantukų. Jie tik gūguoja, cypauja ir kartais bliauna. Kad vaikai nebliautų jiems tėveliai duoda žinduką. Matote, kaip paprastai moku išdėstyti informaciją apie vaikų bliovimo malšinimą. Dantyti vaikų žindukai numalšina vaikų klyksmus, o suaugusiems sukelia juoką. Atrodo, kas čia juokingo, vaikas su žinduku, bet tik pažiūrėkite. Dantyti vaikiukai, vaikiukai vampyriukai, kiauliukai ir dar visokie kitokie.

Nuoroda į šaltinį

Dauguma mano vaikystės knygų pripaišaliotos. Ar žinote tokius filmukus ant knygos puslapių? Kiekviename puslapyje nupieštas vis kitas veiksmas, o kai vieną po kito verti puslapius, gali stebėti tikrą animaciją. Žinau, knygos skirtos ne tam. Apskritai, dauguma knygų nėra skirtos būti taip greitai perverstos, išskyrus vieną. Knygelė - vaivorykštė nelabai ko ir verta, jei bandysite ją skaityti. Visas džiaugsmas išryškėja tik greitai verčiant puslapius. Kiekviename šios knygelės puslapyje pavaizduota tam tikra vaivorykštės spalvų spektro dalis, kai verti viską labai greitai, ore tarytum iškyla vaivorykštė. Tokią knygelę reikėtų dovanoti surūgėliams, tegul pajutę blogos nuotaikos artinimąsi griebia knygą ir grožisi vaivorykšte.

Nuoroda į šaltinį [1] [2]

Gerbiamieji chemikai, fizikai, mokslininkai ir moksliukai, ir saldybių mėgėjai. Ar girdite? Jūs galite pasipuošti chemiškais papauošalais. Ne, jie chemiški ne dėl to, kad pagaminti iš kokių garuojančių cheminių medžiagų, jie chemiški ne dėl to, kad jų forma primintų kolbeles, menzūrėles.

Vienas toks chemiškas papuošalas – tai žiedas su cheminio elemento simboliu iš periodinės elementų lentelės. Kokio norėtumėte? Sidabro? Aukso? Gal platinos? Visai nesvarbu iš ko pagaminti tokie žiedeliai, nes juk aiškiai parašyta: auksas ar platina. Tuo tarpu, atsiminus Holivudo filmukus taip ir lenda galvon vienas siužetas: užpuolikas - > smūgis užpuolikui -> užpuolikas lieka su įspaudu – Au 196,97.

Kitas chemiškas papuošalas – tai cukraus grožybės. Autorė sumąstė auginti cukraus kristalus ant virvelių. Smaližiams tokie papuošalai būtų išsigelbėjimas. Įsivaizduokite, apninka bloga nuotaika, kraujyje sumažėja cukraus – įsikandate karolius ir vėl viskas gerai.

Nuoroda į šaltinį [1] [2]

Tikiuosi jūs panašiai kaip ir aš jaučiatės pakankamai keistai, kai jus varsto smalsumo kupini aplinkinių žvilgsniai, kai iš stalčiaus išsitraukiate spalvotas vaško kreideles. Tai jau taip, ir aš taip sakau, o kas čia tokio? Kas tokio baisaus, kad dieną pertraukėlių metu mėgstate piešti apvalų geltoną skritulį, kurį išdidžiai vadinate saule? Kas čia tokio, kad jūsų gebėjimai piešti nepranoko trečioko lygio? Aš jums pasakysiu, kaip galėtumėte pasijusti šiek tiek saugiau. Jeigu jūsų piešimo įrankiai būtų vaškinės kreidelės – žmogeliukai, tai žinotumėte, kad aplinkiniai jus apžiūrinėja ne dėl to, kad jūsų nupieštas arklys panašesnis į avį, bet dėl to, kad jie patys nori papaišyti tokiomis kreidelėmis kartu su jumis.

Nuoroda į šaltinį

Mėgstate minkyti savo telefoną? Jis turi didelį ekraną? Šaunu, sveikinu! Man patinka dideli telefonų ekranai, nes… Nes tada kuo puikiausiai galiu spoksoti jums per petį ir skaityti, ką jūs ten rašote. Tie mažesnieji telefonų ekranai buvo privertę mane susvyruoti, ar vis dar noriu tęsti tokį pomėgį (kartą vos neišsinarinau akies). Didieji telefonų ekranai pakeitė mano gyvenimą – dabar puikiai matote jūs ir puikiai matau aš. Taip gerai aš gyvensiu, kol jūs nesužinosite, kad yra toks dalykas kaip telefono ekrano lipdukas, kitaip tariant, mano priešas. Jis užklijuojamas ant nuostabiai žavaus ekrano ir viskas, aš nebegaliu matyti, ką jūs ten pusę valandos rašinėjate. Visiškai savanaudiška.

Nuoroda į šaltinį

Tai juk plančinukas kempikelnis!!! Tai yra Kempiniukas Plačiakelnis! Dabar jis apsėdo temperatūros matavimo prietaisą – termometrą. Ir visai ne veltui Kempiniukas taip padarė, nes ne visiems mums temperatūros matavimas yra nieko baisaus. Dar jums liko klausimų? Na gerai, žmogaus (ir ne tik žmogaus) kūno temperatūrą galima pamatuoti trijose vietose, tai yra pažastyje, burnoje ir ten..apačioje. Supratote? Štai kodėl termometras atrodo kempiniukiškai ir štai kodėl tai grojantis termometras, nes būtent vaikams temperatūra matuojama toje vietoje. Nors, pasvarsčius apibendrintai, peršasi mintis, kad temperatūros matavimas vaikams apskritai yra visiška nuobodybė, kad ir kurioje kūno vietoje tai matuojama.

Nuoroda į šaltinį

Paprastam europiečiui suprasti šį daikčiuką bus pakankamai sudėtinga. Pradėsiu nuo to, kad tai yra 13 savaičių amžiaus kūdikio veidas. Kodėl būtent veidas, kodėl būtent embrioninės vystymosi stadijos, atsakyti negaliu, reikėtų klausti pas pačią Japonų dizainerę Meiwa Denki. Bet kolkas dabar susitaikykite su faktais, kuriuos žinote. Šis kūdikis atlieka tokį pilvakalbės lėlės veiksmą – judina apatinį žandikaulį. Taigi jeigu jaučiatės labai vienišas, galite bendrauti su šiuo kūdikiu, tereikia spausti jo viršugalvyje esantį mygtuką, dėl jo ims žiobčioti burna. Prašome, grožėkitės – žiobčiojantis kūdikis.

Yra ir kitas to paties amžiaus kūdikis, kuris savo burnoje laiko saldainius. Spaudžiate mygtuką, išsižioja burna ir išbyra saldainiukai. Tai čia būtų kaip kūdikis saldainių laikiklis. Taip miela, kad net baisu.

Taip pat yra dar trečias kūdikių brolis, kuris atlieka švilpuko funkciją. Manau, toks švilpukas būtų populiarus būsimų mamyčių trenerių tarpe.

Ketvirtas brolis – kūdikis terminatorius. Taip, ir jis to paties amžiaus – 13 savaičių, o jau visas metalinis.

Tokių leliukų egzistenciją įprasmina muzikinis CD. Nesigilinkime, apie ką, kas ir kaip ten dainuoja – groja, tiesiog atsipalaiduokime ir pamedituokime apie tai, ką mums reiškia šlovinga SAVA-O kūdikių gvardija.

Nuoroda į šaltinį