Menininkui įkvėpimu gali tapti bet kas, supuvęs obuolys, spalvingų gėlių laukas, mylimo žmogaus veidas, ar cholesterolio molekulės sandara. Daugialiepsnė žvakė atsirado todėl, kad jos kūrėją įkvėpė cholesterolio molekulės struktūra. Ši žvakė skirta ilgiems, romantiškiems pasisėdėjimams, ji dega iki 5 val. Bet visas jos džiaugsmas yra ne tai, kas yra jos prototipas, ne tai, kam ji skirta, bet tai, kaip ji atrodo ir kaip veikia. Pačioje degimo pradžioje daugialiepsnė žvakė teturi vieną liepsną, tereikia uždegti vieną vienintelį knatą. Bet vėliau, tirpstant vaškui, išlenda molekulės sandarą atkartojantis knatas įsiliepsnoja skirtingose vietose. Taigi vienu metu ši žvakė gali degti kaip 5 žvakės. O jūs galvojote, kad jau nieko gero iš žvakės išspausti nebeįmanoma.

Nuoroda į šaltinį

Argi jums nepatinka uodai? Kaip šauniai jie įsisiurbia į odą ir pasigardžiuodami geria mūsų gyvastį – kraują. Kaip džiugiai niežti įkandimo vietą, kaip gera įnirtingai ją kasytis. Jei nebūtų erkių, uodai būtų patys nuostabiausi sutvėrimai pasaulyje. Taigi yra būdas nudžiuginti savo draugus grėsmigu uodo zirzimu. Uodo zirzimo dėžė tikras išbandymas nervams. Įsivaizduojate? išjungiate šviesą ir prasideda zirzalynė. Įjungiate šviesą, nes norite išgaudyti (ne tam kad sunaikinti, bet tam kad pasigrožėti) uodus, bet jie kaip mat kažkur prapuola. Vėl užgesini šviesą ir vėl pasigirsta uodų choras. Siaubiakas Šaunu, ar ne? Tai ir yra visas uodų zirzimo dėžės privaluams, ji įsijungia aktyvuota tamsos.

Nuoroda į šaltinį

Jeigu esate pratę čiupinėti svetimus aksesuarus, jeigu kišate nagus prie draugų mobiliųjų telefonų žaisliukų, sukluskite! Jeigu jums pasitaikytų laimė pamatyti tokį mielą minkštą gyvūnėlį, tykiai kabantį ant kuprinės, netempkite jo, nes galite būti nustebinti ūmaus pyyyy pyyyy pyyyypiančio garso!!!! Šis cypiantis pakabukas apsaugai cypia 100 dB garsu. Patempus už gyvūnėlio, nutrūksta jį laikanti virvelė, ir prasideda cypimas, norint jį užčiaupti, reikia atgal sukišti virvelės galiuką, arba jau traukti lauk baterijas. Šis gyvūnėlis taip pat turi kišenėlę, kurioje reikia įdėti raštelį su savininko vardu (nežinau kokiam tikslui). Manau, kad man niekada neatsibos žiūrinėti tokius japoniškai genialius dalykus.

Nuoroda į šaltinį

Žinokite, kad kiaušiniuose slypi ne tik viščiukas, ančiukas ar driežiukas. Kiaušinyje gali būti daug daugiau, jame gali būti meilės prisipažinimas arba pasveikinimas su gimtadieniu. Tačiau tuo nepatikėsite, kol neapipilsite kaiušinio vandeniu. Nereikia pulti laistyti visų kiaušinių, reikia užsiimti tik šiuo, ypatinguoju. Atidengi permatomo indelio, kuriame tupi kiaušinis, dangtį, įpili vandens ir lauki. Per 5-7 dienas iš kaiušinio ims kaltis pupelė, nešanti žinią. Ar bent įsivaizduojate?! Suskyla kiaušinio lukštas, išauga pupelė, ant kurios užrašyta „aš tave myliu“ arba „su gimimo diena“. O po šio stebuklo pupelę persodinkite į vazoną, tegul ji sau veši toliau.

Nuoroda į šaltinį

Išgirdus tokį pavadinimą – lipdukai akys, iš karto imu galvoti apie lipdukus akims. Na, tokius, kurių tikslas priklijuoti akis, kad jos išsilaikytų atmerktos. Kad ir kokiam studenčiokui, po naktinių linksmybių bandančiam išsėdėti paskaitoje ir neatkreipti į save dėmesio. Bet vėl, viskas yra visai ne taip. Čia mes turime kalbėti apie lipdukus, kurie atrodo kaip akys. Ir jie skirti ne kokiam prokrišnaistiniam karnavalui vaidinti triakį dievą. Lipdukai skirti sudaryti iliuzijai, kad esi atsimerkęs. Įtariu, maloniai nustebote, nes iki šiol darbe priešais kompiuterį sėdėdavote su nupieštomis ant vokų akimis.

Nuoroda į šaltinį

Kiekvienas pasirenka pagal savo pomėgius ir skonį. Vieni puošiasi drambliais, kiti vėžliais, tretiems žaviausiai atrodo kaukolės. O paskutinieji geriausiai jaučiasi aptūpti musių. Žiedas – musė ir skirtas tiems, kurie negali atsigrožėti tobulu šio vabzdžio kūno sudėjimu, skaidriais sparneliais, pūkinėm kojom ir mielom akim. Kitavertus, tokiu aksesuaru pauošdamasis kiekvienas rizikuoja savo rankomis, kurios greičiausiai bus priplotos susuktu laikraščiu.

Nuoroda į šaltinį

Pita – tai kviečių paplotėlis, keptas su mielėmis. Tokie paplotėliai dažnai mėgstami vidurio rytų gyventojų. Kas esate ragavę rytietiškos virtuvės patiekalų, tokį dalyką turėtumėte žinoti. Tai va kaip. Kadangi dažnai stengiuosi patenkinti savo daiktų, panašių į maisto produktus, fetišą, turiu jums papasakoti ir apie pita piniginę. Gal jums tokia pita piniginė ir niekuo neįpatinga, bet tik pažvelkite atidžiau ir pasitelkite fantaziją…na, dar ir humoro jausmą sužadinkite. Taigi atėjus metui susimokėti už kvailo vairavimo nusižengimus, jūs iš kišenės išsitraukiate pitą, paplotėlį, blyną kažkokį ir iš jo traukiate šimtines.

Nuoroda į šaltinį

Žinote ką? Turbūt nustebsite, bet ne visi žmonės mėgsta vabzdžius. Ne visiems patinka tas monotoniškas zyzimas. Ne visiems patinka musių kiaušinėliai ant sumuštinio. Ne visiems patinka savo ausų ir nosies ertmes naudoti kaip vabzdžių atrakcionų parką. Tai va, tokių aplinkybių pasekoje atsirado ir vabzdžių gaudyklė – plastikinė saulašarė, kuri savo aukos nesuvalgo kaip gyvas šio daikto prototipas ( na tikras, vabzdžius ėdantis augalas). Jeigu nori, gali palikti jauko tokiuose spąstuose ir laukti. Plastikinė saulašarė turi judesio daviklį, kuriuo pastebi prisiartinantį vabzdį, kurį ir sugauna. Tada, lyg kokiam fabrike, vabzdys nukeliauja į rezervuarą. Gyvas. O jūs sau ramiausiai galite ilsėtis, o reikalui esant, paleisti sugaudytus vabzdžius savo mylimam broliui, kuris neleidžia žiūrėti teliko.

Nuoroda į šaltinį

Didieji ir mažieji mokslininkai, manau, pradėtų spiegti lyg mažos mergaitės, jei išgirstų tokį pasakymą, kaip tyla. Na, jie sakytų, kad tokio dalyko kaip tyla nėra, kad viskas turi savo garsą kad ir koks ten jis būtų. Kiekvienoje tyloje yra garsai, tik mes, paprasti žemės žmonės, jų negirdime. Tai taip ir gyvenome mes, nuėję pas gydytoją prašydavome stetoskopu pasiklausyti, kaip dainuoja mūsų širdis.

Prietaisiukas Otto ir yra tylos klausymo prietaisas. Priklijuoji jį prie stiklinės ir klausai, kokius garsus ji skleidžia. Po to priklijuoji prie akvariumo, po to priklijuoji prie kaimyno durų, o tada priklijuoji sau prie galvos ir bandai išgirsti, ką sako tavo sąžinės balsas.

Nuoroda į šaltinį

Mano vidinis tinginys šiek tiek nusivylė. O aš jau galvojau, kad man daugiau niekada nebereikės savo nuosava ranka imti pipirus, druską ir bertis juos į savo maistą. Pasirodo, viskas nėra jau taip fantastiškai nepakartojama. Viskas yra tik šiaip, fantastiška. Ore kabantys pipirai ir druska veikiami magnetinio pagrindo kabo ore. O valgytojas lyg koks džedajus tiesia ranką ir tarytum nuskina žiubsnelį prieskonių. Tikiuosi, kad kavinės, kurios naudos tokius daikčiukus, specialiai į gaminamus patiekalus įdės nepakankamai druskos ir pipirų.

Nuoroda į šaltinį