Ar teko girdėti apie kalbančius daiktus? O gal teko girdėti, kaip patys daiktai kalba? Teko? Tai teko ar neteko? Mano galva, kalbantys daiktai yra tokie daiktai, kurie savo egzistavimu pasako svarbius dalykus apie jų savininką. Visgi daug priklauso nuo to, kaip kalbama. Pavyzdžiui, ar labai norisi klausyti spygaujančio, klykiančio, rėkiančio žmogaus? Nesinori visai, mieliau ausiai girdėti ramius žodžius. Lygiai analogiškai ne itin įdomu klausyti, kaip drabužiai rėkauja apie juos sukūrusius dizainerius, apie kuriuos ir taip mes visi viską žinome. Įdomiau pažvelgti į daug sakančią rankinę ir kapstyti pakaušį galvojant, kaip visą tai suprasti. Tai štai, žiūrėkite, rankinė – supančiotas žmogus, ir kuprinės iš odą imituojančios medžiagos. Beje, apie pastarąsias, abejoju ar autobuso grūstyje kas nors norėtų stovėti arti tokios.

Nuoroda į šaltinį [1] [2]

Stebėdami šios dienos idėjas mes tarytum žvelgiame į ateitį. Kartais nuo tokių stebėjimų man šiurpsta oda ir norisi be perstojo kartoti: „geras!” Visi nežiniukai kaip mat taptų žiniukais, jei jų kišenėje gulėtų (arba garbingai sėdėtų) informacijos paieškos korta. Toks informacijos mechanizmas vienija keletą technologijų, tai: jutiklinis ekranas, vaizdo kamera, skeneris, WiFi, google žemėlapis, internetinė paieška – viskas vienoje skaidrioje kortelėje. Per šią kortą pažiūri į pastatą ir ji jau ieško google paieškoje šio atvaizdo, po to rodo tau rezultatus. Reikia detalesnės informacijos? Pirštu palieti jutikliniame ekrane paveiksliuką ir štai – gauni informaciją. Tokiu būdu greitai gali sužinoti automobilio markę, vabzdžio ar augalo pavadinimą, žodžio reikšmę…

Nuoroda į šaltinį

Kam reikalingas pieštukas? Piešti? Trinti? Griaužti? Krapštyti pakaušį? Susukti plaukų kuodą? Šildyti kaklą? Taip, pieštukas gali ir šildyti kaklą, ir suteikti aprangai papildomo žavesio. Taip, taip, aš apie tą papildomą žavesį. Nejaugi tikėjotės, kad rašysiu apie dalyką, kuris apsiriboja vienitele, kad ir labai kilnia funkcija – kaklo šildymu. Šalikas – pieštukas meiliai apsivynioja kaklą, taigi šildo ir gaudo susižavėjimo ir pavydo kupinus praeivių žvilgsnius.

Nuoroda į šaltinį

Ar jums kartais ima vaidentis, kad nebesugalvojate, kaip galėtų atrodyti jūsų ateitis? Juk rimtai, anksčiau buvusios pranašystės išsipildė – mes galime šnekėtis vieni su kitais būdami visai skirtingose vietose nepririšti jokiais laidais. Mūsų siunčiamus laiškus draugai gali skaityti po kelių akimirkų. Vieni su kitais suipažįstame sėdėdami savo kambaryje prie tokios labai gražios, fantastiškai nepakartojamos dėžės – kompiuterio.

Neliūdėkite, ateityje irgi yra dalykų, kurie gali dar atsirasti, kaip antai, kompiuteris puodelyje. Tokia idėja vienija daugybę daiktų: rytinę kavą, laikraštį, pašto dėžutę, eismo naujienas, orų prognozes. Jei pasakyčiau, kad visa tai yra puodelyje, jūs pagalvotumėte, kad reklamuoju kažkokį haliucinogeninį gėrimą. Bet aš sakysiu kitaip, visa tai, ką reikia žinoti, jūs galėtumėte perskaityti ant savo kavos puodelio sienelių. Ne, tai ne kavos tirščių prielipos, čia kiekviena ikona, puošianti puodelį, yra interaktyvi ir laisvai redaguojama. Taigi pasirink, ką nori sužinoti spoksodamas į savo kavos puodelį.

Nuoroda į šaltinį

Knygos yra žinios, o žinios yra šviesa. Tą reikia suprasti perkeltine prasme, nes pažvelgus į knygų lentyną, matomas tik tamsus kampas su spalvotomis knygų nugarėlėmis. Į šią situaciją dizaineriai pažvelgė tiesiogine prasme ir sukūrė knygą – lentynos apšvietimą. Toks apšvietimas atrodo kaip knyga (24 x 17 x 8 cm), kuri vadinasi „Nušvitimas“, ji turi energiją taupančią lemputę. Ir netgi tai dar ne viskas, 10% šios knygos kainos keliauja edukacinei labdarai.

Nuoroda į šaltinį

Yra dalykai, kuriuos kurti ir perkurti atnaujinti ir pernaujinti dizaineriams neatsibos niekada, t.y. apšvietimas ir laikrodžiai. Šiuo atveju mūsų dėmesio centre žadintuvas, begarsis žadintuvas. Kuris tam tikra prasme yra miegojimo aksesuaras, nes miegoti reikia su žiedu (tai juk puošybos elementas). Tuo tarpu, žadinama vibravimu, o ne kažkokiu išprotėjusiu skambėjimu (dar dabar šokčioju nuo to, kaip siaubingai triukšmingai mane prižadino žadintuvas ryte). Tai va nusistatai žadintuvą, užsidedi žiedą, atėjus žadinimo metui, žiedas vibruoja, jį išjungti galima vėl atgal padėjus ant laikrodžio. Net nebandysiu ieškoti tokio išradimo trūkumų, nes kuo daugiau burnosiu, tuo baisiau rytais mane žadins manasis (čia reik suprasti, kalbu apie žadintuvų, kaip velnio išradimų sąmokslą). Sumąsčiau ir neįprastą privalumą. Pavyzdžiui, vyras grįžta vėlai namo ir nori žadinti žmoną ir pasakoti, kaip ten jam sekėsi ir pan., bet pamato ant žmonos rankos žadintuvo žiedą, ir supranta, kad jai reikės rytoj anksti keltis. Taigi vyras, kaip supratingas žmogus, tyliai nusliūkina su savo reikalais. Tik nepulkite ieškoti pirkti tokio daikčiuko, nes tai kolkas tik idėjos lygyje.

Nuoroda į šaltinį

Jei kas yra turėjęs tokią priklausomybę, kuria pavadinčiau priklausomybe nuo nuolat kintančio kompiuterio pelės dizaino. Na, normalia žmonių kalba norėjau pasakyti, kad jei kam nors labai aktualu jų pelės dizainas, kuris šiaip ar taip dažnai pabosta, tai tokie žmonės turėtų įsiklausyti kaip aš tariu – minkoma kompiuterio pelė.

Kaip viskas veikia. Kompiuterio pelė pagaminta iš minkomo molio ir apvilkta neilono ir poliuretano medžiaga. Viskas tik tam, kad vartotojas nevaržomas iš pelės galėtų pasigaminti katę. Įdomu, kokios formos ši pelė taptų, jeigu vartotojui tektų išgyventi kompiuterinio žaidimo nulūžimą paskutiniame lygyje.

Nuoroda į šaltinį

Prieš pradedant gilintis į muilo banko paskirtį norėtųsi atlikti šiokią tokią apklausą. Ką darote su besibaiginėjančiu muilo gabalėliu? Gaminate Voodoo lėlytes? O gal nemačiomis paspiriate po vonia? Žinau, žinau! Negražiai nusikeikę, mažuoju muiliuku skalaujate burną! Tada galima bandyti paskaičiuoti, kiek jums kainuoja toks besibaiginėjančio muilo panaudojimas ne pagal tiesioginę jo paskirtį. Tai būtų maždaug 10% viso muilo kainos. Skaičiuokitės, aš tuo tarpu aiškinu, kaip veikia muilo bankas.

Nebankiškai atrodantis muilo bankas klijuojamas prie sienos. Kai muilo gabalėlis tampa mažiukas, jis įkrenta į apačioje laikiklio esantį sietelį. Sietelyje, tarytum banke, susikaupia daug tokių mažiukų muiliukų. Pats sietelis, kuriame laikomi muiliukai, prie laikiklio tvirtinasi magnetu, lengva nuimti ir vėl prikabinti. Tinklelis pakankamai retas, kad kiaurai per jį gerai muilintųsi. Įsivaizduoju, maudaisi duše, pasinaudoji tokiu muiliniu sieteliu, o tada sviedi jį ten, kažkur į sieną, ir tikiesi, kad jis taikliai prisikabins prie magnetinio muilo banko laikiklio.

Nuoroda į šaltinį

Kompiuterio pelės būna mielos, būna pūkuotos, būna raštuotos. Tos, kurias tampomės kartu su nešiojamuoju kompiuteriu būna itin mielos, itin mažos ir itin nepatogios. Štai kodėl atsirado pripučiama kompiuterio pelė. Kuri nešimo būklėje yra visai maža, o naudojimo būklėje baisingai miela minkšta, nes oro pripūsta. Taigi, prašome su savo nešiojamais kompiuteriais nevėluoti į paskaitas ir susitikimus, nes prieš patogiai dirbdami turėsite prisipūsti reikalingą įrangą.

Nuoroda į šaltinį

Mano vidinis tinginys šiek tiek nusivylė. O aš jau galvojau, kad man daugiau niekada nebereikės savo nuosava ranka imti pipirus, druską ir bertis juos į savo maistą. Pasirodo, viskas nėra jau taip fantastiškai nepakartojama. Viskas yra tik šiaip, fantastiška. Ore kabantys pipirai ir druska veikiami magnetinio pagrindo kabo ore. O valgytojas lyg koks džedajus tiesia ranką ir tarytum nuskina žiubsnelį prieskonių. Tikiuosi, kad kavinės, kurios naudos tokius daikčiukus, specialiai į gaminamus patiekalus įdės nepakankamai druskos ir pipirų.

Nuoroda į šaltinį