Jeigu jūsų šuniukas nemoka/nenori ieškoti raktų, jūs galite turėti tikrą raktų ieškojimo specialistą. Šis elektroninis raktų ieškiklis iš esmės yra toks pats kaip visi ieškikliai, veikiantys pagal tokį principą: pametate raktus -> pašvilpiate -> ieškiklis pašvilpia jums atgal -> einate link garso ir randate raktus, elementaru, pone Vatsonai. Tuo tarpu, šis raktų ieškiklis loja. Dar kartą pažvelkite į nuotrauką. Taip, tai yra raktų ieškiklis – šuniukas. Pamirškite visas formules, pagal kurias mokėjote nustatyti ar žaislas yra šuniukas ar ne. Šis raktų pakabukas yra šuniukas ir taškas. Ir be to jis loja, kai jūs švilpaujate pametę raktus.

Nuoroda į šaltinį

Jeigu esate pratę čiupinėti svetimus aksesuarus, jeigu kišate nagus prie draugų mobiliųjų telefonų žaisliukų, sukluskite! Jeigu jums pasitaikytų laimė pamatyti tokį mielą minkštą gyvūnėlį, tykiai kabantį ant kuprinės, netempkite jo, nes galite būti nustebinti ūmaus pyyyy pyyyy pyyyypiančio garso!!!! Šis cypiantis pakabukas apsaugai cypia 100 dB garsu. Patempus už gyvūnėlio, nutrūksta jį laikanti virvelė, ir prasideda cypimas, norint jį užčiaupti, reikia atgal sukišti virvelės galiuką, arba jau traukti lauk baterijas. Šis gyvūnėlis taip pat turi kišenėlę, kurioje reikia įdėti raštelį su savininko vardu (nežinau kokiam tikslui). Manau, kad man niekada neatsibos žiūrinėti tokius japoniškai genialius dalykus.

Nuoroda į šaltinį

Nežinau, nežinau. Nežinau, kur slypi visa esmė, bet kažkas yra muilo burbuluose. Aš ne apie cheminę jų sudėtį, aš apie jų poveikį nuotaikai. Ar svarstėte kada, kodėl žmonėms patinka muilo burbulai? Gal dėl to, kad jie tokie lengvi ir nepriklausomi? Gal dėl to, kad jie tokie laikini? O gal dėl to, kad juos pūsdamas kokias 5 minutes apsvaigsti? Tai va, burbulų pūtikas gali pūsti muilo burbulus už jus. Tereikia prisipilti vandens, pritaisyti muilo rezervuarą ir nuspausti gaiduką, ir pasipils debesis burbulų, ir nereikės svaigintis juos pučiant.

Nuoroda į šaltinį

Žaislai yra gyvi. Jūs tikrai girdėjote mane taip sakant. Aš leidžiu sau kartotis tik dėl dar vieno gyvo USB žaislo. Mano radare pasirodė USB palėda, kuri visada pasirengusi tupėti ant monitoriaus ir supratingai kraipyti galvą, sukinėti akis. Pelėdžiukė gali sėdėti ant savo kelmo ant stalo arba tupėti tiesiai ant monitoriaus viršaus. Ir nereikia jai nei kokio lesalo, nei pelių, nes matiniasi ji iš kompiuterio USB jungties.

Nuoroda į šaltinį

Pita – tai kviečių paplotėlis, keptas su mielėmis. Tokie paplotėliai dažnai mėgstami vidurio rytų gyventojų. Kas esate ragavę rytietiškos virtuvės patiekalų, tokį dalyką turėtumėte žinoti. Tai va kaip. Kadangi dažnai stengiuosi patenkinti savo daiktų, panašių į maisto produktus, fetišą, turiu jums papasakoti ir apie pita piniginę. Gal jums tokia pita piniginė ir niekuo neįpatinga, bet tik pažvelkite atidžiau ir pasitelkite fantaziją…na, dar ir humoro jausmą sužadinkite. Taigi atėjus metui susimokėti už kvailo vairavimo nusižengimus, jūs iš kišenės išsitraukiate pitą, paplotėlį, blyną kažkokį ir iš jo traukiate šimtines.

Nuoroda į šaltinį

Žinote ką? Turbūt nustebsite, bet ne visi žmonės mėgsta vabzdžius. Ne visiems patinka tas monotoniškas zyzimas. Ne visiems patinka musių kiaušinėliai ant sumuštinio. Ne visiems patinka savo ausų ir nosies ertmes naudoti kaip vabzdžių atrakcionų parką. Tai va, tokių aplinkybių pasekoje atsirado ir vabzdžių gaudyklė – plastikinė saulašarė, kuri savo aukos nesuvalgo kaip gyvas šio daikto prototipas ( na tikras, vabzdžius ėdantis augalas). Jeigu nori, gali palikti jauko tokiuose spąstuose ir laukti. Plastikinė saulašarė turi judesio daviklį, kuriuo pastebi prisiartinantį vabzdį, kurį ir sugauna. Tada, lyg kokiam fabrike, vabzdys nukeliauja į rezervuarą. Gyvas. O jūs sau ramiausiai galite ilsėtis, o reikalui esant, paleisti sugaudytus vabzdžius savo mylimam broliui, kuris neleidžia žiūrėti teliko.

Nuoroda į šaltinį

Ko tik pasakose nebūna. Gėlių žieduose gyvenančios fėjos, raganos ant šluotų, kalbantys gyvūnai. Princai ant baltų žirgų ir pats nuostabiausias dėsnis iš visų : „ilgai ir laimingai gyveno“. Na, mes žinome, kaip būna su tuo ilgai ir dar laimingai. Sudėtingiausi būna tie gyvenimo atvejai, kai artimam žmogui reikia įrodyti, kad pasakos nėra visiškas pramanas ir kad reikia tikėti tuo gražiu rytojumi ir kada nors tikrai bus taip : „ilgai ir laimingai“. Taigi būtent tokiam įrodinėjimui aš pasitelkčiau žaisliuką, kurio metamorfozė gali būti suprasta labai jau simboliškai. Žodžiu taip, varlė princas yra varlė. Bent jau iš pradžių. Tada jūs pripilate vandens į varlės indelį. Pradeda stebuklai vykti, varlė ima burbuliuoti, pradeda vykti pasikeitimas – varlė virsta princu. Per 72 valandas indelyje su vandeniu varlė pasikeičia į princą. Ir valio! Šis princas niekada neatvirs varlinu. Princas amžiams!

Nuoroda į šaltinį

Pasaulis įdomus tuo, kad jame yra visokių dalykų, kurių prasmė ne kiekvienam suprantama. Taigi visi tie dalykai, kurių prasmė slypi kažkur anapus, man yra tikras iššūkis. Tiesiog gyvenimo kredo - nemiegoti naktimis ir galvoti, kokia gi vis dėlto yra to prasmė. Ir žinote? Ne visada pasiseka. Kad ir štai, šiuo atveju, atradus katės letenos formos pirštinę. Pirmoji prielaida – tai pirštinė nuo šalčio. Jei tiksliau, katės letena pirštinė, kuri teturi keturis storus pirštus. Gal ir ne pats patogiausias gynimosi nuo šalčio atributas. Kita prielaida – gal tai kačių žaislas? Bet nejaugi katės žaistų su kažkokia žmogaus rankos dydžio letena, kuri netgi neturi nei vieno nago? Paskutinė prielaida – tai tiesiog žaislas. O aš taip troškau, kad tai būtų tiesiog žieminė pirštinė…

Nuoroda į šaltinį

Taigi pratęskime savo pokalbį apie daiktus, įgijusius daugiau funkcijų nei įprastai. Jei anksčiau vaikai linksmindavosi vežiodami per nuotolį valdomas mašinėles, dabar jų žaidimas gali tapti naudingu išsiblaškiusioms mamoms. Metalo detektorius mašinėlėje sau tūno ir fiksuoja aplinkoje pasiklydusius geležiukus. Tuo tarpu, vaiko vaidmuo nesikeičia, jis sau patenkintas žaidžia mašinėle, tik tiek, kad supypsėjus detektoriui, puola žiūrėti, koks gi aptiktasis radinys. O gal tai pamestas mėgstamas mamos auskaras? Įtariu, visai nebūtų keista pamatyti ir pačią mamą su nuotolinio valdymo pulteliu rankose ir po kambarius zujančia mašinėle.

Nuoroda į šaltinį

Žaislai yra gyvi…jie tave stebi…seka akimis…

USB žaislas chameleonas neleis tau pasijusti vienišu. Jis tiesiog ramiai tupės ant monitoriaus ir kraipys savo išsprogusias akis. Viskas vyksta taip, duodi chameleonui vardą, tupdai ant monitoriaus, prijungi prie USB ir jis jau veikia. Tupi jis sau ir varto akis. Retkarčiai kyšteli liežuvį. O tu įsivaizduoji, kad tai tau jis tą liežuvį rodo. Kas netiki, kad žaislai yra gyvi?

Nuoroda į šaltinį