Pita – tai kviečių paplotėlis, keptas su mielėmis. Tokie paplotėliai dažnai mėgstami vidurio rytų gyventojų. Kas esate ragavę rytietiškos virtuvės patiekalų, tokį dalyką turėtumėte žinoti. Tai va kaip. Kadangi dažnai stengiuosi patenkinti savo daiktų, panašių į maisto produktus, fetišą, turiu jums papasakoti ir apie pita piniginę. Gal jums tokia pita piniginė ir niekuo neįpatinga, bet tik pažvelkite atidžiau ir pasitelkite fantaziją…na, dar ir humoro jausmą sužadinkite. Taigi atėjus metui susimokėti už kvailo vairavimo nusižengimus, jūs iš kišenės išsitraukiate pitą, paplotėlį, blyną kažkokį ir iš jo traukiate šimtines.

Nuoroda į šaltinį

Žinote ką? Turbūt nustebsite, bet ne visi žmonės mėgsta vabzdžius. Ne visiems patinka tas monotoniškas zyzimas. Ne visiems patinka musių kiaušinėliai ant sumuštinio. Ne visiems patinka savo ausų ir nosies ertmes naudoti kaip vabzdžių atrakcionų parką. Tai va, tokių aplinkybių pasekoje atsirado ir vabzdžių gaudyklė – plastikinė saulašarė, kuri savo aukos nesuvalgo kaip gyvas šio daikto prototipas ( na tikras, vabzdžius ėdantis augalas). Jeigu nori, gali palikti jauko tokiuose spąstuose ir laukti. Plastikinė saulašarė turi judesio daviklį, kuriuo pastebi prisiartinantį vabzdį, kurį ir sugauna. Tada, lyg kokiam fabrike, vabzdys nukeliauja į rezervuarą. Gyvas. O jūs sau ramiausiai galite ilsėtis, o reikalui esant, paleisti sugaudytus vabzdžius savo mylimam broliui, kuris neleidžia žiūrėti teliko.

Nuoroda į šaltinį

Yra dalykai, kuriuos kurti ir perkurti atnaujinti ir pernaujinti dizaineriams neatsibos niekada, t.y. apšvietimas ir laikrodžiai. Šiuo atveju mūsų dėmesio centre žadintuvas, begarsis žadintuvas. Kuris tam tikra prasme yra miegojimo aksesuaras, nes miegoti reikia su žiedu (tai juk puošybos elementas). Tuo tarpu, žadinama vibravimu, o ne kažkokiu išprotėjusiu skambėjimu (dar dabar šokčioju nuo to, kaip siaubingai triukšmingai mane prižadino žadintuvas ryte). Tai va nusistatai žadintuvą, užsidedi žiedą, atėjus žadinimo metui, žiedas vibruoja, jį išjungti galima vėl atgal padėjus ant laikrodžio. Net nebandysiu ieškoti tokio išradimo trūkumų, nes kuo daugiau burnosiu, tuo baisiau rytais mane žadins manasis (čia reik suprasti, kalbu apie žadintuvų, kaip velnio išradimų sąmokslą). Sumąsčiau ir neįprastą privalumą. Pavyzdžiui, vyras grįžta vėlai namo ir nori žadinti žmoną ir pasakoti, kaip ten jam sekėsi ir pan., bet pamato ant žmonos rankos žadintuvo žiedą, ir supranta, kad jai reikės rytoj anksti keltis. Taigi vyras, kaip supratingas žmogus, tyliai nusliūkina su savo reikalais. Tik nepulkite ieškoti pirkti tokio daikčiuko, nes tai kolkas tik idėjos lygyje.

Nuoroda į šaltinį

Didieji ir mažieji mokslininkai, manau, pradėtų spiegti lyg mažos mergaitės, jei išgirstų tokį pasakymą, kaip tyla. Na, jie sakytų, kad tokio dalyko kaip tyla nėra, kad viskas turi savo garsą kad ir koks ten jis būtų. Kiekvienoje tyloje yra garsai, tik mes, paprasti žemės žmonės, jų negirdime. Tai taip ir gyvenome mes, nuėję pas gydytoją prašydavome stetoskopu pasiklausyti, kaip dainuoja mūsų širdis.

Prietaisiukas Otto ir yra tylos klausymo prietaisas. Priklijuoji jį prie stiklinės ir klausai, kokius garsus ji skleidžia. Po to priklijuoji prie akvariumo, po to priklijuoji prie kaimyno durų, o tada priklijuoji sau prie galvos ir bandai išgirsti, ką sako tavo sąžinės balsas.

Nuoroda į šaltinį

Jei kas yra turėjęs tokią priklausomybę, kuria pavadinčiau priklausomybe nuo nuolat kintančio kompiuterio pelės dizaino. Na, normalia žmonių kalba norėjau pasakyti, kad jei kam nors labai aktualu jų pelės dizainas, kuris šiaip ar taip dažnai pabosta, tai tokie žmonės turėtų įsiklausyti kaip aš tariu – minkoma kompiuterio pelė.

Kaip viskas veikia. Kompiuterio pelė pagaminta iš minkomo molio ir apvilkta neilono ir poliuretano medžiaga. Viskas tik tam, kad vartotojas nevaržomas iš pelės galėtų pasigaminti katę. Įdomu, kokios formos ši pelė taptų, jeigu vartotojui tektų išgyventi kompiuterinio žaidimo nulūžimą paskutiniame lygyje.

Nuoroda į šaltinį

Prieš pradedant gilintis į muilo banko paskirtį norėtųsi atlikti šiokią tokią apklausą. Ką darote su besibaiginėjančiu muilo gabalėliu? Gaminate Voodoo lėlytes? O gal nemačiomis paspiriate po vonia? Žinau, žinau! Negražiai nusikeikę, mažuoju muiliuku skalaujate burną! Tada galima bandyti paskaičiuoti, kiek jums kainuoja toks besibaiginėjančio muilo panaudojimas ne pagal tiesioginę jo paskirtį. Tai būtų maždaug 10% viso muilo kainos. Skaičiuokitės, aš tuo tarpu aiškinu, kaip veikia muilo bankas.

Nebankiškai atrodantis muilo bankas klijuojamas prie sienos. Kai muilo gabalėlis tampa mažiukas, jis įkrenta į apačioje laikiklio esantį sietelį. Sietelyje, tarytum banke, susikaupia daug tokių mažiukų muiliukų. Pats sietelis, kuriame laikomi muiliukai, prie laikiklio tvirtinasi magnetu, lengva nuimti ir vėl prikabinti. Tinklelis pakankamai retas, kad kiaurai per jį gerai muilintųsi. Įsivaizduoju, maudaisi duše, pasinaudoji tokiu muiliniu sieteliu, o tada sviedi jį ten, kažkur į sieną, ir tikiesi, kad jis taikliai prisikabins prie magnetinio muilo banko laikiklio.

Nuoroda į šaltinį

Kompiuterio pelės būna mielos, būna pūkuotos, būna raštuotos. Tos, kurias tampomės kartu su nešiojamuoju kompiuteriu būna itin mielos, itin mažos ir itin nepatogios. Štai kodėl atsirado pripučiama kompiuterio pelė. Kuri nešimo būklėje yra visai maža, o naudojimo būklėje baisingai miela minkšta, nes oro pripūsta. Taigi, prašome su savo nešiojamais kompiuteriais nevėluoti į paskaitas ir susitikimus, nes prieš patogiai dirbdami turėsite prisipūsti reikalingą įrangą.

Nuoroda į šaltinį

Jeigu per savo ilgus metus puoselėtą pilvą negalite pamatyti svarstyklių rodmenų. Jeigu draugams paklausus, kiek sveriate, atsakote, jog nežinote, nes neprimatote svarstyklių skaičiukų. Jeigu iš tiesų neprimatote svarstyklių skaičiukų, svarstyklės su rankoje laikomu ekranu yra jums. Baikite skųstis ir eikite svertis.

Nuoroda į šaltinį

Saldumynai man patinka visi. Pradedant namine vyšnių uogiene, baigiant marcipanais. Tinka viskas, ir anyžiniai saldainiai, ir saldymedžio lazdelės. Bet įrodysiu jums, kad mano priklausomybė nuo saldėsių nėra beviltiška, šokoladiniai vikšrai pagaminti iš pieniško šokolado visiškai neatrodo patraukliai. Kam atsibodo saldainiukai kaip saldainiukai, gali tokiu šokoladiniu vikšreliu pasimėgauti už 2$. Arba važiuoti į Tokijų, saldainių ir šokolado parodą. Baigiu postringauti, nes mano skrandis jau persivertė į kitą pusę.

Nuoroda į šaltinį

Mano vidinis tinginys šiek tiek nusivylė. O aš jau galvojau, kad man daugiau niekada nebereikės savo nuosava ranka imti pipirus, druską ir bertis juos į savo maistą. Pasirodo, viskas nėra jau taip fantastiškai nepakartojama. Viskas yra tik šiaip, fantastiška. Ore kabantys pipirai ir druska veikiami magnetinio pagrindo kabo ore. O valgytojas lyg koks džedajus tiesia ranką ir tarytum nuskina žiubsnelį prieskonių. Tikiuosi, kad kavinės, kurios naudos tokius daikčiukus, specialiai į gaminamus patiekalus įdės nepakankamai druskos ir pipirų.

Nuoroda į šaltinį