Didieji ir mažieji mokslininkai, manau, pradėtų spiegti lyg mažos mergaitės, jei išgirstų tokį pasakymą, kaip tyla. Na, jie sakytų, kad tokio dalyko kaip tyla nėra, kad viskas turi savo garsą kad ir koks ten jis būtų. Kiekvienoje tyloje yra garsai, tik mes, paprasti žemės žmonės, jų negirdime. Tai taip ir gyvenome mes, nuėję pas gydytoją prašydavome stetoskopu pasiklausyti, kaip dainuoja mūsų širdis.
Prietaisiukas Otto ir yra tylos klausymo prietaisas. Priklijuoji jį prie stiklinės ir klausai, kokius garsus ji skleidžia. Po to priklijuoji prie akvariumo, po to priklijuoji prie kaimyno durų, o tada priklijuoji sau prie galvos ir bandai išgirsti, ką sako tavo sąžinės balsas.
