Tikiuosi jūs panašiai kaip ir aš jaučiatės pakankamai keistai, kai jus varsto smalsumo kupini aplinkinių žvilgsniai, kai iš stalčiaus išsitraukiate spalvotas vaško kreideles. Tai jau taip, ir aš taip sakau, o kas čia tokio? Kas tokio baisaus, kad dieną pertraukėlių metu mėgstate piešti apvalų geltoną skritulį, kurį išdidžiai vadinate saule? Kas čia tokio, kad jūsų gebėjimai piešti nepranoko trečioko lygio? Aš jums pasakysiu, kaip galėtumėte pasijusti šiek tiek saugiau. Jeigu jūsų piešimo įrankiai būtų vaškinės kreidelės – žmogeliukai, tai žinotumėte, kad aplinkiniai jus apžiūrinėja ne dėl to, kad jūsų nupieštas arklys panašesnis į avį, bet dėl to, kad jie patys nori papaišyti tokiomis kreidelėmis kartu su jumis.
O kaip po kelių panaudojimų tuos invalidus reikės viešai parodyt? Žiū, vieno jau tik galva, kitas be pusės kojų, kitam gal tik talija liko…
tada tokius rodai ir sakai: ” atspėk kas čia toks” :D
o kam, Dizzy, rodysi tuos invalidus?:D